kaunoseminarija.lt Open in urlscan Pro
193.219.65.80  Public Scan

Form analysis
0 forms found in the DOM

Text Content

Skip to content
Kauno kunigų seminarija
Main Menu
 * Naujienos
 * IstorijaMenu Toggle
   * Ištakos
   * Nepriklausomybės metai
   * Okupacijos laikotarpis
   * Dabartis
   * Rektoriai
 * BendruomenėMenu Toggle
   * Vadovybė
   * Klierikai
   * Dienotvarkė
   * Malda
   * Globėjas
 * InfoMenu Toggle
   * Kontaktai
   * Parama Seminarijai
   * Info Stojantiems
 * BažnyčiaMenu Toggle
   * Aukos Šv. Mišioms
   * ŠVČ. TREJYBĖS BAŽNYČIA
 * Biblioteka
 * Facebook
 * 


ŠVČ. TREJYBĖS BAŽNYČIA

Bernardinių vienuolyno Švč. Trejybės titulo bažnyčia pastatyta 1624 -1634 metais
Rotušės aikštės šiaurės vakarų kampe. Ji priklausė bernardinių vienuolynui.
Seserys bernardinės Kaune įsikūrė XVI a., įsigijo Karaliaus Dvaro gatvėje medinį
namą ir gyveno jame be klauzūros. Minsko vaivada kunigaikštis Aleksandras
Masalskis, dukrai įstojus į Kauno vienuolyną, nupirko Kauno miesto kvartalą prie
Rotušės aikštės, ribojamą Karaliaus Dvaro, Papilio, Neries gatvelių. Ten
esančius namus nugriovė, jų sienas įjungdamas į naujai statomos bažnyčios ir
vienuolyno sienas. Teritoriją aptvėrė aukšta mūro tvora.

Po 1668 m. gaisro bažnyčia atnaujinta, išbaigtas interjeras. Ji priskiriama
vėlyvojo renesanso stiliui su stipria gotikine tradicija. Pastatas yra halinio
stačiakampio plano, skliautą palaiko trys poros grakščių piliorių, cilindrinį
skliautą puošia rombų ir žvaigždžių nerviūros. Pagrindinio vakarų fasado,
išėjusio į buvusią Neries gatvelę, frontone – keturi kontraforsai, išryškinantys
trinavę plano struktūrą. Tarp kontraforsų – langai ir dekoratyvinės nišos.
Fasade nėra įprastinių durų, jų vietoje – arkinis langas. Fasado dešinėje –
prigludęs bažnyčios varpinės bokštas su puikiu portalu pietinėje sienoje. Jame
įrengtos pagrindinės durys. Tad vidun įeinama ne iš uždaros Neries gatvelės, o
iš Rotušės aikštės kampo. Portalo sąrama sudaryta iš trigubos laiptiškai
siaurėjančios arkos. Jos sandrikas – klasiškas trikampis. Bokštas žemesnis už
navų stogą. Jo kampiniai piliastrai suderinti su šoninių sienų piliastrais,
langai su pusapskritėmis arkomis, nišos ir apskritų langų eilė išdėstyti
simetriškai. Bažnyčia garsėjo turtingai išpuoštu rokoko stiliaus interjeru.
Devyni altoriai buvo papuošti medžio raižiniais ir skulptūromis. Bažnyčia
atnaujinta 1899 metais.

Bernardinių vienuolyno centriniai rūmai (t. p. XVI a.) – dviejų aukštų. Jų
pirmame aukšte – puošni refektoriumo (valgomojo) salė su kryžminiais skliautais,
išlikusiais ir dabar. 1975 metais ištiriamas rūsys, kuriame atidengti įmantrūs
XVII amžiaus įrengimai viso pastato orui šildyti. Rūmų išorė yra vėlyvojo
renesanso stiliaus su arkinėmis nišomis, tik rytinis frontonas yra barokiškas.
Jo voliutomis išlankstytas pinjonas apkrautas vazų pavidalo pinakliais, o
viršuje iškyla originalus metalinis trišakis su žiedais. Rūmai ir kiti
vienuolyno pastatai kartu su bažnyčia yra apsupti aukšta mūrine tvora su
kontraforsais ir puošniais vartais.

Didieji vartai iš dabartinės A. Jakšto gatvės turi pravažiuojamą arkinę angą.
Dvigubi vartai yra mediniai su eglutės ornamentu. Tie senoviniai vartai buvo
piešiami ir tapomi XIX ir XX a. dailininkų, jų tarpe K.Šimonio,
G.Bagdonavičiaus, Z.Roemerienės.

Netoli bažnyčios iš pietų pusės stovi bokštas – varpinė, priklausąs Šv. Jurgio
bažnyčiai. Jis pastatytas XVII a. prie tada buvusių kapinių. Ir tame bokšte yra
pravažiuojama arka.

1928 – 30 m. Seminarijos rūmai buvo išplėsti, pristatant du aukštus: aktų salę
ir patalpas 90 000 tomų bibliotekai. 1933 metais tarp bokšto ir bažnyčios buvo
įterptas moderniškas trijų aukštų kunigų seminarijos administracijos pastatas,
kuriame 1935 m. buvo įkurtas bažnytinio meno muziejus.

Nepriklausomybės metais ši bažnyčia buvo parapijinė. Apie 1937 m. pavesta
saleziečiams. 1940 m. parapija turėjo 5643 parapijiečius. Po II pasaulinio karo
dar kurį laiką naudota seminarijos tikslais. Nuo 1962 m. uždaryta, interjeras
sunaikintas, atiduota knygų bazės sandėliui.

Gaivesnės srovės seminarijos pusėn padvelkė devintojo dešimtmečio pradžioje.
Buvo grąžintas pokario metais atimtas rektorato pastatas, Švč. Trejybės
bažnyčia, kurią seminarija savo lėšomis restauravo, įrengė šiuolaikinį interjerą
– modernų altorių, sietynus, vargonus, vitražus. 1982 m. vasario 17 d. ją
atšventino vyskupas L. Povilionis.


ŠVČ. DIEVO MOTINOS MERGELĖS MARIJOS PAVEIKSLAS

Kauno Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčioje yra nuo seno malonėmis garsus Švč.
M. Marijos paveikslas. Paveikslas kabo bažnyčios kairėje navoje.

Šis Dievo Motinos atvaizdas bažnyčioje buvo  jau XVII a. Jame Dievo Motina
atvaizduota kiek pasisukus į kairę, ant galvos turi ypatingos formos vainiką,
kurį du angelai viena ranka laiko ant Marijos galvos, o kitoje turi šakelę su
žiedais. Marijos plaukai palaidi, jie dengia kaklą, papuoštą perlais. Marija
dešinėje rankoje laiko karališką skeptrą, o kaire – Kūdikį, kuris kairiąja ranka
laikosi Motinos rankos, o dešine  laimina dviem pirštais. 

1963 m. uždarius bažnyčią, klierikai įlipę pro langą išgelbėjo paveikslą
nuo profanacijos. Kol bažnyčia buvo uždaryta ir paversta sandėliu, šis Dievo
Motinos atvaizdas kabojo klierikų koplyčioje. Šalia paveikslo yra pakabinta
keletas votų, vaizduojančių Mišių taurę – tai kunigų dovanos Marijai
atsidėkojant už pagalbą siekiant kunigystės. 1983 m. paveikslas restauruotas ir
grąžintas į Kauno Švč. Trejybės bažnyčią viešam tikinčiųjų gerbimui.



© 2024 Kauno kunigų seminarija