commission.europa.eu Open in urlscan Pro
2600:9000:214f:5c00:c:f06:71c0:93a1  Public Scan

Form analysis
1 forms found in the DOM

GET https://ec.europa.eu/search/

<form class="ecl-search-form ecl-site-header__search" role="search" action="https://ec.europa.eu/search/" method="GET" id="oe-search-search-form" accept-charset="UTF-8" data-ecl-search-form="" target="WTFRAME_search">
  <div class="ecl-form-group"><label for="edit-keys" id="edit-keys-label" class="ecl-form-label ecl-search-form__label">Paieška</label><input id="edit-keys" class="ecl-text-input ecl-text-input--m ecl-search-form__text-input" name="queryText"
      type="search"></div><button class="ecl-button ecl-button--ghost ecl-search-form__button" type="submit" aria-label="Search"><span class="ecl-button__container"><svg class="ecl-icon ecl-icon--xs ecl-button__icon" focusable="false"
        aria-hidden="true" data-ecl-icon="">
        <use xlink:href="/themes/contrib/oe_theme/dist/ec/images/icons/sprites/icons.svg#search"></use>
      </svg><span class="ecl-button__label" data-ecl-label="true">Paieška</span></span></button><input autocomplete="off" data-drupal-selector="form-dj7mp1skupsiay1buvgeebx-udg9orir-zcrdkik2hs" type="hidden" name="form_build_id"
    value="form-DJ7MP1sKupSIAy1buvgeEBX_udG9oRiR-zcRdkIk2hs"><input data-drupal-selector="edit-oe-search-search-form" type="hidden" name="form_id" value="oe_search_search_form"><input type="hidden" name="render" value="iframe"><input type="hidden"
    name="wtframe" value="search"><input type="hidden" name="swlang" value="lt"><input type="hidden" name="query_source" value="europa_default"><input type="hidden" name="more_options_language" value="lt"><input type="hidden"
    name="more_options_f_formats" value="*"><input type="hidden" name="more_options_date" value="*">
</form>

Text Content

Pereiti prie pagrindinio turinio

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Apsilankykite puslapyje apie mūsų slapukų
politiką arba, jei norite sužinoti daugiau informacijos arba pakeisti savo
parinktis, spustelėkite nuorodą bet kurioje poraštėje.

Sutikti su visais slapukais Sutikti tik su būtinais slapukais
Oficiali Europos Sąjungos interneto svetainėOficiali ES interneto svetainėKaip
sužinoti?

Visos oficialios ES interneto svetainės yra domene europa.eu.

Susipažinkite su visomis ES institucijomis ir įstaigomis.

ltlt
Select your language
Uždaryti
 * bgбългарски
 * esespañol
 * csčeština
 * dadansk
 * deDeutsch
 * eteesti
 * elελληνικά
 * enEnglish
 * frfrançais
 * gaGaeilge
 * hrhrvatski
 * ititaliano
 * lvlatviešu
 * ltlietuvių
 * humagyar
 * mtMalti
 * nlNederlands
 * plpolski
 * ptportuguês
 * roromână
 * skslovenčina
 * slslovenščina
 * fisuomi
 * svsvenska

Paieška
Paieška
Paieška


EUROPA SEARCH

Close
'

 1. Pradžios puslapis
 2. …
 3. Strategija ir politika
 4. Prioritetai
 5. U. von der Leyen vadovaujamos Komisijos istorija


U. VON DER LEYEN VADOVAUJAMOS KOMISIJOS ISTORIJA


IŠTESĖTAS PAŽADAS EUROPAI

2019 m. gruodžio mėn., darbą pradėjus U. von der Leyen vadovaujamai Komisijai,
Europai pažadėjome, kad užsimosime drąsiai ir plačiai. Davėme pažadą įgyvendinti
ES piliečių troškimus ir spręsti kylančius uždavinius. Nuo tada ši Komisija
nenuilstamai dirbo, kad įgyvendintų tai, ką jai patikėjo Europos žmonės.

Savo pažadą ištesėjome. Tvirtai laikėmės šešių kadencijos pradžioje nusistatytų
prioritetų, kartu ieškodami būdų įveikti vienus iš didžiausių iki šiol Europai
tekusių išbandymų.

Pasiraitoję rankoves ryžtingai stojome į kovą su tokiais neeiliniais iššūkiais
kaip pasaulinė pandemija, klimato kaitos sukelti ekstremalūs meteorologiniai
reiškiniai, brutalus Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir didžiausia per
kelis dešimtmečius energetikos krizė. Nepaisant dėl įvairių pastarųjų metų
krizių patiriamo spaudimo, šiai Komisijai pavyko žvelgti į ateitį ir spręsti
būsimoms europiečių kartoms nepaprastai svarbius uždavinius. Parodėme, kad
Sąjunga geriausiai veikia tada, kai esame drąsūs.

Tai – U. von der Leyen vadovaujamos Komisijos istorija. 


RYŽTINGAS KRIZIŲ VALDYMAS

Įveikta pandemija


IŠGELBĖTOS GYVYBĖS, APSAUGOTI PRAGYVENIMO ŠALTINIAI IR EUROPOS EKONOMIKA

Pasaulį ištikus grėsmingiausiai mūsų kartos gyvenime pandemijai, Komisija ėmėsi
apsaugoti žmonių gyvybes, pragyvenimo šaltinius ir mūsų ekonomiką.

Padėjome per rekordiškai trumpą laiką sukurti ir išplatinti gyvybes gelbstinčias
vakcinas. Užtikrinome, kad visi europiečiai, kad ir kurioje valstybėje narėje
gyventų, prieigą prie vakcinų gautų tuo pačiu metu. Siekdami apsaugoti
europiečius ir dalytis su šalimis partnerėmis, valstybių narių vardu
užsitikrinome iki 4,6 mlrd. vakcinų dozių. Bent pirminio skiepijimo kurso
dozėmis pasiskiepijo daugiau kaip 80 proc. ES suaugusiųjų.

Kai skiepijimas jau leido šalims atsargiai atverti savo sienas, sukūrėme
praktinių priemonių, suteikusių europiečiams galimybę saugiai keliauti. Mūsų
sukurta ES skaitmeninio COVID pažymėjimo sistema sujungė 78 šalis ir
teritorijas. Dabar ji – pasaulinės sistemos, padedančios palengvinti judumą ir
apsaugoti viso pasaulio piliečius nuo pandemijų, modelis.

Dėl izoliavimo priemonių kilus pavojui, kad užsidarys įmonės ir bus prarastos
darbo vietos, sukūrėme Laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl
ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE). 2020 m. ji padėjo išlikti 2,5 mln.
įmonių bei išlaikyti 31,5 mln. europiečių darbo vietas ir taip išvengti
didžiulės ekonominės ir socialinės krizės. O kai dėl uždarytų sienų kelyje
užstrigo prekės, atvėrėme žaliuosius koridorius, padėjusius lengviau judėti
pagrindinėms prekėms, kad jų nepritrūktų.


EUROPOS EKONOMIKOS GAIVINIMAS

Vos tik visus europiečius vienu metu pasiekė vakcinos, ėmėmės užtikrinti, kad
visų valstybių narių, ypač tų, kurios nuo pandemijos nukentėjo labiausiai,
ekonomika galėtų greitai atsigauti. Didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų
nuosmukį patyrusi mūsų ekonomika atsigavo ir tapo stipresnė nei bet kada nuo
pokario ekonomikos pakilimo laikų. Tai pavyko, nes parengėme drąsų naują planą,
kaip pritraukti lėšų rinkoje ir drauge investuoti į Europos ekonomikos
atsigavimą ir atsparumą.

„NextGenerationEU“ padidino pasitikėjimą mūsų ekonomika. Ši daugiau kaip
800 mlrd. EUR vertės priemonė, varanti į priekį mūsų ekonomikas, grindžiama
investicijų ir reformų deriniu. Šimtai pagal priemonę „NextGenerationEU“
finansuotų projektų jau duoda europiečiams apčiuopiamos naudos – nuo jūros vėjo
elektrinių parkų iki elektrinių traukinių ir nuo aukščiausios klasės
skaitmeninių viešųjų paslaugų iki pasaulinio lygio ligoninių. Be to, ES
valstybės narės strategiškai naudojasi priemone „NextGenerationEU“
įgyvendindamos esmines reformas, tokias kaip darbo rinkos reformos, pensijų
reformos ir spartesnis leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektams
išdavimas. Taip mūsų Sąjunga didina Europos gerovę. 

Ryžtingas atsakas į Rusijos invaziją į Ukrainą


IŠVIEN SU UKRAINA – VIENINGAI, TVIRTAI IR RYŽTINGAI

Kai rusų tankai įsiveržė į Ukrainą, mūsų Sąjunga ją vieningai, tvirtai ir
ryžtingai palaikė. Komisija ir vėl veikė pavyzdingai. Sudarėme sąlygas Europos
Sąjungoje priimti daugiau kaip keturis milijonus Ukrainos pabėgėlių.
Pasirūpinome, kad ES ir valstybės narės suteiktų beprecedentę humanitarinę,
finansinę ir karinę pagalbą. Jos bendra suma šiuo metu viršija 98,5 mlrd. EUR,
iš kurių 32 mlrd. EUR sudaro karinė parama. Be to, siekdami užtikrinti, kad
kiekvienas euras būtų išleistas tam, ko Ukrainoje reikia labiausiai, glaudžiai
bendradarbiaujame su G7 partneriais.

Kremliaus diktatorius vylėsi išlošti manydamas, kad europiečiai nebus vieningi.
Bendromis jėgomis įrodėme, kad jis klydo. Ukrainą palaikysime tiek, kiek reikės.
Pagal naująją priemonę su užpuolikais kovojančiai Ukrainai per ateinančius
ketverius metus skirsime dar 50 mlrd. EUR. Šios lėšos turėtų padėti užtikrinti
pagrindines paslaugas – kad šalyje ir toliau veiktų mokyklos, būtų mokamas darbo
užmokestis ir pensijos. Kiekviena Ukrainos pergalė prieš agresorių prisideda ir
prie bendro mūsų saugumo Europoje.

Kartu remiame kiekvieną Ukrainos žingsnį, kurį ji žengia labai stengdamasi
persitvarkyti ir priartėti prie ES. Pripažindama didžiulę šios šalies pažangą ir
reaguodama į jos žmonių troškimus, mūsų Sąjunga pagal Komisijos rekomendaciją
priėmė istorinį sprendimą pradėti stojimo derybas su Ukraina.

Be to, padėjome mažinti Rusijos agresijos poveikį visame pasaulyje. Dėl Rusijos
karo kilo pasaulinės maisto krizės grėsmė, todėl pasiūlėme unikalių sprendimų,
padedančių užtikrinti, kad Ukrainos grūdai pasiektų tas šalis, kurioms jų reikia
labiausiai. Mūsų atverti solidarumo koridoriai padėjo eksportuoti 122 mln. tonų
Ukrainos prekių, įskaitant beveik 66 mln. tonų daugiausia eksportuoti skirtų
žemės ūkio produktų.

Kartu dedame daugiausiai pastangų siekdami užtikrinti, kad Rusija atsakytų už
savo veiksmus ir sumokėtų už tai, ką sunaikino. Parengėme 13 sankcijų paketų,
skirtų Maskvos karo mašinai paralyžiuoti. Europos Sąjungoje įšaldėme daugiau
kaip 200 mlrd. EUR vertės Rusijos centrinio banko turto. Padedame rinkti Rusijos
karo nusikaltimų ir jos agresijos nusikaltimo įrodymus. Nes Europa gina
tarptautinę teisę.

 


EUROPOS ATSPARUMO, SAUGUMO IR GYNYBOS PAJĖGUMŲ DIDINIMAS

Mus supanti strateginė aplinka iš esmės pasikeitė ir Europa turi prisiimti naują
atsakomybę. Todėl ši Komisija parengė naują Europos gynybos pramonės strategiją.
Ši strategija užtikrina reikiamą strateginį dėmesį ir padeda vienyti valstybių
narių ir Europos įmonių pastangas visose srityse – nuo naujų sistemų mokslinių
tyrimų iki jų industrializavimo ir komercinimo, gamybos plėtros, koordinuotų
viešųjų pirkimų ir tiekimo saugumo užtikrinimo. Nes saugumas – būtina taikos
sąlyga.


BENDRI DIDŽIAUSIOS PER KELIS DEŠIMTMEČIUS ENERGETIKOS KRIZĖS SPRENDIMAI

Pradėjusi išpuolį prieš Ukrainą, prieš mus Rusija ėmėsi energetinio šantažo,
taip Europoje sukeldama energetikos krizę ir pasėdama baimę, kad elektros
energijos tiekimas visiškai nutrūks. Mūsų Sąjunga ir šįkart susitelkė. 

Komisijos parengtas novatoriškas planas „REPowerEU“ padėjo užsitikrinti
energijos tiekimą ir sumažinti mūsų priklausomybę nuo Rusijos. Radę patikimų
naujų partnerių, diversifikavome savo tiekimo šaltinius. Didžiulėmis Europos
žmonių ir įmonių pastangomis 18 proc. sumažinome dujų suvartojimą. Be to, ėmėme
dvigubai sparčiau diegti atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijas.

Pernai pirmą kartą istorijoje Europos Sąjungoje daugiau elektros pagaminome ne
iš dujų, o iš vėjo. Beveik dvigubai padidinome Europoje pagaminamos saulės
energijos kiekį. O saulės ir vėjo energijos įrenginių skaičius kasmet didėjo
maždaug po 35 proc.

Reaguodami į Rusijos šantažo nulemtą energijos kainų šuolį, sukėlusį sunkumų
mūsų žmonėms ir įmonėms, ėmėme taikyti metodą, jau pasiteisinusį per pandemiją.

Sukūrėme ES energijos pirkimo platformą, kurios tikslas – telkti dujų paklausą
ir skelbti konkursus, stiprinančius mūsų įmonių derybinę poziciją pasaulinėse
rinkose. Tai veikia. 2023 m. Europos pirkėjai per šią platformą galėjo įsigyti
42 mlrd. kubinių metrų dujų. O per naujausią, 2024 m. vasario mėn. paskelbtą, ES
bendrą konkursą pasiūla tris kartus viršijo paklausą – tarptautiniai tiekėjai
pasiūlė iš viso 97,4 mlrd. kubinių metrų dujų.

Dėl bendrų veiksmų, kurių ėmėmės, kainos šiuo metu yra beveik dešimt kartų
mažesnės nei per krizės piką. O Europa visiems laikams tapo nepriklausoma nuo
iškastinio kuro iš Rusijos.

Pagalbos teikimas ištikus nelaimei


EUROPOS PAJĖGUMO TEIKTI GYVYBIŠKAI SVARBIĄ PARAMĄ NUO NELAIMIŲ NUKENTĖJUSIOMS
ŠALIMS DIDINIMAS

Per visą kadenciją Komisija didino Europos pajėgumą teikti gyvybiškai svarbią
paramą šalims, nukentėjusioms nuo įvairių nelaimių: potvynių, miškų gaisrų,
žemės drebėjimų, ekstremaliųjų medicininių situacijų ir kt.

Parama pagal ES civilinės saugos mechanizmą buvo suteikta visose mūsų žemyno
dalyse ir už jo ribų. Praėjus vos kelioms valandoms po pražūtingų žemės
drebėjimų, nusiaubusių Albaniją, Kroatiją ir Turkiją, mūsų komandos jau buvo
vietoje ir gelbėjo žmones, šalino nuolaužas. Jos greitai teikė pagalbą vietoje
ir po niokojančių potvynių Belgijoje, Italijoje, Slovėnijoje bei Vokietijoje.

Nuo 2019 m. nuo gaivalinių nelaimių ir ekstremaliųjų visuomenės sveikatos
situacijų nukentėjusioms valstybėms narėms ir narystės siekiančioms šalims iš ES
solidarumo fondo skyrėme daugiau kaip 3 mlrd. EUR.

Mūsų gaisrinių orlaivių pajėgos padėjo kovoti su gamtos gaisrais Graikijoje,
Portugalijoje, Prancūzijoje ir Albanijoje. Taip pat už Atlanto. Pirmą kartą
istorijoje Europos pagalbos paprašė Kanada, kai jos teritorijoje įsiplieskė
didžiausi pastarojo meto miškų gaisrai. Europa į šį prašymą atsiliepė. Su
Kanados miškus niokojusiais didžiuliais gaisrais kovojo šimtai Europos
ugniagesių.

Tačiau dažni ir intensyvūs ekstremalieji meteorologiniai reiškiniai, kaip ir
pandemija, parodė, kad siekdami veiksmingai reaguoti į nelaimes turime nuveikti
daugiau. Todėl sukūrėme „rescEU“ – bendrą Europos išteklių, įskaitant gaisrų
gesinimo lėktuvų ir sraigtasparnių parką, medicininio evakavimo lėktuvus ir
medicinos reikmenų atsargas, rezervą. Išties veiksmingą Europos apsaugos nuo
ekstremaliųjų situacijų priemonę.

Šiuo metu mūsų Sąjunga kaip niekad gerai pasirengusi ištikus nelaimei suteikti
paramą europiečiams ir kitų pasaulio šalių gyventojams. Nuo 2020 m. koordinavome
232 humanitarinio oro tilto operacijas, kuriomis reaguota į 12 įvairiose
pasaulio vietose kilusių krizių, iš kurių naujausia – labai prasta humanitarinė
padėtis Gazoje.


TVIRTAS NUSISTATYTŲ PRIORITETŲ LAIKYMASIS

Europos žaliasis kursas


KLIMATĄ SAUGANTI AUGIMO STRATEGIJA

Vos tik pradėję savo kadenciją, sutelkėme Europos šalis bendram tikslui –
parengti naują švaria ir žiedine ekonomika grindžiamą augimo modelį – Europos
žaliąjį kursą. Nusistatėme tikslą iki 2050 m. neutralizuoti savo poveikį
klimatui. Nes įvykdyti galima tik tai, ką galima išmatuoti. Nusibrėžę šią
kryptį, skatinome imtis ekonomiškai pagrįstos ir socialiai teisingos, žmones ir
planetą apsaugančios pertvarkos, kurios tikslas – pereiti prie švarios
energijos.

Mūsų vizija aiški – Europa turėtų išlikti stabilias, perspektyvias ir kokybiškas
darbo vietas užtikrinančių investicijų traukos centru su tvirta pramonine baze.

Nustatėme sistemą, kuria siekiama iki šio dešimtmečio pabaigos išmetamą
šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m., sumažinti bent
55 proc. Padidinome ES lygmens investicijas. Su klimatu susijusiems projektams
finansuoti pagal priemonę „NextGenerationEU“ ir sanglaudos politiką skirta
beveik 400 mlrd. EUR ES lėšų. Sukūrėme tvirtą tvaraus finansavimo sistemą ir
tapome didžiausiu pasaulyje žaliųjų obligacijų emitentu. 

Be to, įrodėme, kad ekonomikos augimą įmanoma atsieti nuo išmetamo teršalų
kiekio – išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų nuo 1990 m. sumažėjo
32,5 proc., o mūsų ekonomika išaugo beveik 70 proc.

Taip pat skatinome kurti novatoriškas technologijas, reikalingas išmetamam
teršalų kiekiui mažinti. Įgyvendindami Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės
aktą smarkiai paspartinsime švarių technologijų gamybos leidimų išdavimo
procesus ir padėsime Europos įmonėms įgyvendinti pertvarką kartu išlaikant savo
konkurencinį pranašumą.

Vis dėlto ir kitos pasaulio šalys turi neatsilikti. Siekdami spręsti anglies
dioksido nutekėjimo problemą, sukūrėme pasienio anglies dioksido korekcinį
mechanizmą. Jis padeda užtikrinti, kad teršalų kiekis būtų mažinamas visur, kur
jie išmetami, ir nebūtų sutrukdyta siekti ES klimato srities tikslų.

Jau pačioje pradžioje europiečiams pažadėjome siekti, kad pertvarka būtų
socialiai teisinga. Savo pažadą ištesėjome. Tiems, kurie yra labiau pažeidžiami
ir kuriems prisitaikyti sudėtingiausia, remti sukūrėme Teisingos pertvarkos
fondą ir Socialinį klimato fondą.

Mūsų žaliojo kurso tikslai įgyvendinami – Europa sėkmingai siekia nusistatytų
klimato srities tikslų. Be to, būtiną mūsų pramonės priklausomybės nuo
iškastinio kuro mažinimą paverčiame augimo galimybe.

Užtikrinta Europos skaitmeninė lyderystė


DAR DAUGIAU NAUDOS PILIEČIAMS IR ĮMONĖMS IŠ NAUJŲ TECHNOLOGIJŲ

Pastaraisiais metais Europa skaitmeninėje erdvėje piliečių ir įmonių labui
nuveikė kaip niekad daug. 

Kadencijos pradžioje nustatėme aiškią viziją – užtikrinti, kad mūsų visuomenė
gautų naudos iš technologijų ir kad inovacijos didintų mūsų konkurencingumą,
kartu kuo labiau sumažinant piliečiams kylančią riziką. 

Savo užduotį įvykdėme. Visoje Europoje į šviesolaidinių ir 5G tinklų plėtrą
investavome milijardus eurų. Užtikrinome kaimo regionų junglumą ir šimtams
tūkstančių darbuotojų suteikėme skaitmeninei ateičiai reikalingų įgūdžių.
Įgyvendinome į žmogų orientuotą skaitmeninės erdvės viziją ir sustiprinome savo
technologinę lyderystę. 

2019 m. nė vienas iš aštuonių galingiausių superkompiuterių nepriklausė Europai.
Šiandien ES turi keturis iš galingiausių pasaulyje kompiuterių – Suomijoje,
Italijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje. 

Be to, Europa rodo pasauliui pavyzdį, kaip ginti piliečių teises internete.
Skaitmeninių paslaugų akte išdėstėme pagrindinius principus, taikomus visoms
Europoje veikiančioms skaitmeninio sektoriaus įmonėms, ir aiškias naudotojų
teises. Nustatėme tam tikras didelių interneto platformų pareigas, susijusias su
jų propaguojamu ir skleidžiamu turiniu, pavyzdžiui, pareigą padėti kovoti su
neapykantos kalba bei dezinformacija ir pareigą apsaugoti nepilnamečius. O štai
Skaitmeninių rinkų aktu užtikrinome, kad didžiosios skaitmeninio sektoriaus
bendrovės veiktų sąžiningai ir užtikrintų skaidrumą bei teisinį tikrumą ES
įmonėms.

Tas pats pasakytina apie dirbtinį intelektą. Parengėme inovacijoms palankų DI
aktą ir tapome pirmuoju ir kol kas vieninteliu žemynu, turinčiu specialias DI
reglamentuojančias taisykles, pirmiausia skirtas didelės rizikos naudojimo
atvejams. DI aktas – ne tik taisyklių sąvadas. Jis taip pat suteikia postūmį
mūsų įmonėms pirmauti kuriant patikimą DI.

Žinome, kad DI gali neapsakomai padidinti mūsų įmonių našumą. Todėl padedame
joms integruoti šią technologiją į savo veiklą. Pavyzdžiui, suteikiame MVĮ ir
startuoliams galimybę naudotis mūsų pasaulinio lygio superkompiuteriais, kad jie
galėtų kurti, mokyti ir bandyti didžiuosius DI modelius. 

Kartu sukūrėme saugų būdą išnaudoti ekonominį duomenų potencialą. Duomenų aktu
skatinsime duomenis generuojančius subjektus jais dalytis ir didinsime savo
debesijos rinkų konkurencingumą – iki 2028 m. tai padidins mūsų BVP dešimtimis
milijardų eurų. 

Europos skaitmeninis dešimtmetis sėkmingai duoda rezultatų.


PRAKTIŠKAS BŪDAS DIDINTI EUROPOS PRAMONĖS KONKURENCINGUMĄ

Europos pramonė – kertinis mūsų pastangų užtikrinti žmonių gerovę akmuo. Ji taip
pat labai svarbi mūsų siekiui kurti švarią ekonomiką. Siekdami padėti mūsų
pramonei per pertvarką išlikti konkurencingai pasaulyje, sugalvojome būdą, kaip
greitai suteikti paramą itin svarbiems – lustų, švarių technologijų, baterijų,
vėjo technologijų ir kt. – sektoriams. Tai apima investicijas, įgūdžių ugdymą,
pažangias reglamentavimo priemones ir bendradarbiavimą su partneriais.

Šį būdą išbandėme priimdami Europos lustų aktą, kuriuo siekiama didinti lustų
gamybos mastą ir remti veiklos plėtrą bei inovacijas visoje vertės grandinėje.
Ir mums pavyko. Įgyvendinant šį aktą, visoje vertės grandinėje jau pritraukta
daugiau kaip 100 mlrd. EUR suplanuotų investicijų. Be to, kuriamos geros darbo
vietos visoje Europoje – Magdeburge, Katanijoje, Dubline, Dresdene, Vroclave,
Grenoblyje.

Tokiu pačiu būdu siekiame užtikrinti, kad mūsų švarių technologijų pramonės
ateitis būtų kuriama Europoje. Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas
padės ES suformuoti stiprius vidaus gamybos pajėgumus. Iki 2030 m. turėtų būti
užtikrinta, kad Europos gamybos pajėgumai patenkintų bent 40 proc. technologijų,
naudojamų poveikiui klimatui neutralizuoti, paklausos. Mūsų strateginiai
projektai ir slėniai, leidimų išdavimo procedūrų reformos ir tikslinės viešųjų
pirkimų ir aukcionų taisyklės gali padėti ES tapti pasauline perėjimo prie
švarios energijos lydere ir savo teritorijoje kurti kokybiškas žaliąsias darbo
vietas.

Be to, parengėme Ypatingos svarbos žaliavų aktą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad
mūsų įmonės galėtų gauti pagrindinių žaliavų, būtinų Europos konkurencingumui ir
ekonominiam saugumui. Šiuo metu didžiąją dalį retųjų žemių elementų ir kitų
ypatingos svarbos žaliavų Europa gauna iš Kinijos. Geopolitinė įtampa ar tokie
įvykiai kaip pandemija gali bet kuriuo metu Europoje sukelti didelių galutinės
grandies gamybos problemų. Todėl suformulavome naują Kinijai taikytiną principą,
pagal kurį, užuot nutraukus su ja santykius, reikia mažinti su jais susijusią
riziką. Šiam principui jau pritarė ES valstybės narės ir G7 partneriai.
Ypatingos svarbos žaliavų tiekimui užsitikrinti, joms perdirbti ir Europos
įmonių tiekimo grandinėms įvairinti ne tik rengiame naujus projektus Europoje,
bet ir mezgame naudingas strategines partnerystes su tokiomis šalimis kaip
Australija, Čilė, Kanada.

Siekdami prisitaikyti prie geopolitinių realijų, parengėme pirmąją ekonominio
saugumo strategiją, kurioje numatyti konkretūs mūsų atsparumo didinimo ir mūsų
ekonomikai kylančios rizikos mažinimo veiksmai. Ją taip pat grindžiame
pragmatiškais siekiais: didinti pačios Europos pajėgumus svarbiausiuose
sektoriuose, išvengti priklausomybės ir megzti bendrų interesų siekti
padedančias partnerystes. Tai padeda stiprinti ir geriau apsaugoti Europą.

Mūsų socialinė rinkos ekonomika


SOCIALINĖS RINKOS EKONOMIKOS, GRINDŽIAMOS MŪSŲ DARBUOTOJŲ ĮGŪDŽIAIS IR GEROVE,
KONKURENCINGUMAS

Europos socialinės rinkos ekonomikos konkurencingumas priklauso nuo mūsų
žmogiškojo kapitalo – mūsų darbuotojų įgūdžių ir gerovės. Šiems dalykams nuo pat
savo kadencijos pradžios skyrėme labai daug dėmesio.

Parengėme Įgūdžių paktą, kurio tikslas – suteikti darbuotojams galimybę mokytis
to, ko reikia verslui. Šį paktą parėmėme 65 mlrd. EUR vertės investicijomis į
įgūdžius iš ES biudžeto ir priemonės „NextGenerationEU“ lėšų. Tai nepaprastai
svarbu mūsų žmonėms ir įmonėms, nes du trečdaliai Europos MVĮ teigia negalinčios
rasti reikiamų specialistų.

Mūsų konkurencingumas priklauso ir nuo darbo sąlygų, užtikrinančių darbuotojų
gerovę ir leidžiančių jiems susitelkti į darbą. U. von der Leyen vadovaujama
Komisija pažadėjo imtis veiksmų ir pažadą tesėjo – dabar turime ES sistemą,
padedančią užtikrinti tinkamesnį minimalųjį darbo užmokestį. Darbuotojai turėtų
gauti darbo užmokestį, leidžiantį gyventi oriai, kad ir kur jie dirbtų.

Randantis naujiems darbo būdams kyla ir sunkumų, susijusių su, pavyzdžiui,
galimybe naudotis darbuotojų teisėmis ir socialine apsauga. Todėl, kaip
įsipareigojome šios Komisijos kadencijos pradžioje, pasiūlėme darbo
skaitmeninėse platformose sąlygų gerinimo taisykles. 2021 m. ES veikė per 500
skaitmeninių platformų. Dauguma iš jose dirbančių daugiau kaip 28 mln. žmonių –
savarankiškai dirbantys asmenys, tačiau nemaža dalis yra darbuotojai.

Taip pat nustatėme darbo užmokesčio skaidrumo taisykles, kuriomis siekiama
įgyvendinti pagrindinį principą, kad už vienodą darbą visiems – ir vyrams, ir
moterims – turi būti mokama vienodai. Sukūrėme ir vaiko garantijų sistemą,
padedančią užtikrinti, kad nepritekliuje gyvenančios šeimos išgalėtų susimokėti
už vaiko priežiūros paslaugas ir kad motinos bei tėvai galėtų derinti darbą su
šeima. Europai reikalingas kiekvienas specialistas.

Mums taip pat pavyko išjudinti seną iniciatyvą – siekti, kad Europos įmonių
valdybose būtų daugiau moterų. Priimdama visą dešimtmetį atidėliotą Direktyvą
dėl moterų valdybose Sąjunga išsikėlė tikslą užtikrinti, kad biržinėse
bendrovėse 40 proc. nevykdomųjų direktorių būtų moterys. Tai gera žinia
moterims, nes pramušamos jų karjerą ribojusios stiklo lubos. Kartu tai gera
žinia ir mūsų ekonomikai, nes įvairovę puoselėjančios įmonės veikia sėkmingiau.

Per šią kadenciją Komisija taip pat pasiūlė naujų kovos su rasizmu ir
antisemitizmu iniciatyvų ir naujų iniciatyvų, skirtų LGBTIQ asmenims,
neįgaliesiems ir romams. Dėjome pastangas kurti geresnę Sąjungą, kurioje galėtų
klestėti bet kokios odos spalvos, tikėjimo, amžiaus, lyties ir seksualinės
orientacijos europiečiai.

Kova su neteisėta migracija


BENDRAS EUROPOS POŽIŪRIS Į MIGRACIJĄ IR PRIEGLOBSTĮ, GRINDŽIAMAS SOLIDARUMU,
ATSAKOMYBE IR PAGARBA ŽMOGAUS TEISĖMS

Europa – žemynas, kurio istoriją formavo daugybė tautų. Visada laikysimės savo
įsipareigojimų užtikrinti tarptautinės apsaugos prašančių žmonių saugumą ir
didžiuojamės galėdami pasiūlyti teisėtos migracijos būdų, duosiančių naudos ir
Europos visuomenėms bei ekonomikoms.

Tačiau per ankstesnes krizes, į ES atvykstant kaip niekad daug pabėgėlių ir
neteisėtų migrantų, pasimatė, kad Europa neturi tinkamų priemonių migracijos
spaudimui suvaldyti.

Todėl šios Komisijos kadencijos pradžioje įsipareigojome sukurti bendrą geresnio
migracijos valdymo Europos Sąjungoje sistemą. Šiuo tikslu pasiūlėme naują
migracijos ir prieglobsčio paktą.

Po sudėtingų politinių ir teisinių derybų valstybės narės ir Europos Parlamentas
pasiekė susitarimą dėl šio išsamaus taisyklių rinkinio, leidžiančio Europai
atversti naują puslapį, įveikiant kliūtis ir sąstingį, dešimtmečius trukdžiusius
judėti į priekį.

Taikydami naująsias taisykles geriau užtikrinsime savo išorės sienų kontrolę.
Spartiname prieglobsčio suteikimo, grąžinimo ir pasienio procedūras ir didiname
jų veiksmingumą nustatydami griežtesnius terminus ir griežtesnes taisykles,
kurių paskirtis – sumažinti apgaulingų ir papildomų prašymų, taip pat suteikdami
asmenims būtinas garantijas. Sprendimai grąžinti teisės likti šalyje neturinčius
asmenis bus priimami nedelsiant.

Patobulinę antrinio judėjimo ribojimo priemones, dabar turime ir aiškesnes
valstybių narių atsakomybės taisykles.
Valstybės narės padės viena kitai pagal lankstų, bet nuolatinį solidarumo
mechanizmą. Kiekviena iš jų galės pasirinkti, kokiu būdu ji norėtų
solidarizuotis su kitomis. Dabar mūsų Sąjunga geriau pasirengusi valdyti
migraciją.

Per šią kadenciją Komisija ne tik rengė veiksmingesnius teisės aktus, bet ir
padėjo valstybėms narėms reaguoti į neatidėliotinus iššūkius: atvykstančių
žmonių daugėjimą Viduržemio jūros regione, Baltarusijos vykdomą migracijos
instrumentalizavimą ir kt. Šiuo tikslu buvo teikiama operatyvinė parama ir ES
agentūrų pagalba. Be to, siekdami kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu ir
didinti grąžinamų asmenų skaičių, mezgėme partnerystes su trečiosiomis
valstybėmis.

Pavyzdžiui, su Tunisu pasirašytas visapusiškos partnerystės susitarimas duoda
abipusės naudos ne tik migracijos, bet ir energetikos, švietimo, įgūdžių ugdymo
ir saugumo srityse. Šiuo pavyzdžiu turėtų būti grindžiami ir kiti su šalimis
partnerėmis pasirašytini susitarimai, kurių tikslas – skatinti bendradarbiavimą
ir gerinti migracijos valdymą.

Demokratijos ir teisinės valstybės stiprinimas


PIRMENYBĖ TEISINĖS VALSTYBĖS PRINCIPUI IR NAUJAS POSTŪMIS EUROPOS DEMOKRATIJAI

Kadencijos pradžioje U. von der Leyen vadovaujama Komisija įsipareigojo laikyti
teisinę valstybę vienu iš prioritetų ir suteikti naują postūmį Europos
demokratijai. Daugybė įvykių Sąjungoje ir už jos ribų patvirtino, kad esame
teisūs manydami, jog demokratijos negalime laikyti savaime suprantamu dalyku.
Dėl jos turime kasdien kovoti iš naujo. Ši Komisija parengė teisės aktų, kurių
paskirtis – ginti ir stiprinti demokratiją, kovoti su užsienio kišimusi ir
dezinformacija, apsaugoti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, užtikrinti
žurnalistų saugumą.

Be to, ėmėmės beprecedenčių veiksmų siekdami užtikrinti, kad visose valstybėse
narėse būtų laikomasi teisinės valstybės principo. Pradėjome rengti metines
teisinės valstybės principo taikymo ataskaitas, kuriose kiekvienai valstybei
narei pateikiama individualių rekomendacijų, kaip užkirsti kelią teisinės
valstybės principo pažeidimams ir toliau stiprinti teisinę valstybę. Kai
nepakako dialogo, taikėme visas turimas priemones, kaip antai pažeidimų
nagrinėjimo procedūras ir biudžeto apsaugos sąlygų mechanizmą. Pastarasis
leidžia sustabdyti mokėjimus iš ES biudžeto, jei valstybėje narėje nesilaikoma
teisinės valstybės principo. Komisijos prašymu ši nuostata buvo pradėta taikyti
Vengrijai.

Su teisine valstybe susijusias problemas sprendėme griežtai, kad apsaugotume
Europos demokratiją ir užtikrintume, kad mūsų visuomenės liktų laisvos ir
atviros.

Pasaulyje stipresnė ir drąsesnė Europa


BENDRADARBIAVIMAS SU DRAUGAIS IR PARTNERIAIS ĮVEIKIANT PASAULINIO MASTO IŠŠŪKIUS

Pastaraisiais metais U. von der Leyen vadovaujama Komisija daug kartų parodė,
kaip bendradarbiavimas su draugais ir partneriais gali padėti įveikti
milžiniškus iššūkius. ES gebėjimas visame pasaulyje kurti galingus aljansus
padėjo sustiprinti Europos vaidmenį pasaulyje.

Pirmasis dabartinės Komisijos narių kolegijos vizitas buvo į Afriką. U. von der
Leyen vadovaujamos Komisijos nuveiktas darbas – glaudus bendradarbiavimas
paramos Ukrainai ir energetikos, klimato politikos veiksmų, prekybos ir
technologijų klausimais – į naują lygmenį pakylėjo santykius su Jungtinėmis
Valstijomis. Ši Komisija taip pat padėjo perkrauti santykius su Jungtine
Karalyste po „Brexit’o“. Mūsų suderėta Vindzoro sistema padėjo užtikrinti, kad
šie mums vieni iš svarbiausių Europoje santykių vėl pakryptų teigiama linkme.

Be to, įgyvendindami didžiausią lig šiol Europos pasaulinių investicijų programą
– strategiją „Global Gateway“ – mezgėme naujas partnerystes. Šia strategija,
kurios vertė – 300 mlrd. EUR, siūlome imtis kokybiškų infrastruktūros ir
investicijų projektų, atitinkančių aukštus aplinkosauginius bei socialinius
standartus ir padedančių kurti darbo vietas bei skatinti ekonomikos augimą
vietoje.

Strategijos „Global Gateway“ tikslas – plėtoti abipusiškai naudingas
partnerystes, atsižvelgiant tiek į mūsų partnerių, tiek į ES geopolitinius
interesus.

Ši strategija jau duoda rezultatų. Į atrinktus daugiau kaip 200 pavyzdinių
projektų numatyta investuoti 66 mlrd. EUR. Tai tokie projektai kaip žaliavų
srities strateginės partnerystės su Namibija, Čile ir Argentina,
bendradarbiavimas su Maroku ir Egiptu vandenilio gamybos iš atsinaujinančiųjų
energijos išteklių srityje, ES su Šiaurės Afrikos šalimis sujungianti jūrinio
skaitmeninio ryšio kabelio sistema „Medusa“. Tokių projektų bus dar daugiau.

Strategija „Global Gateway“, įgyvendinama vadovaujantis Europos komandos
principu (t. y. bendradarbiaujant ES institucijoms ir ES valstybėms narėms),
padeda ne tik visame pasaulyje remti perėjimą prie švarios energijos ir
skaitmeninę pertvarką, bet ir didinti ES įtaką pasaulinėje arenoje. 

Europa stiprina savo, kaip patikimos, ilgalaikės, abipusės naudos siekiančios
partnerės, reputaciją.


VEIKTI IŠVIEN – KAIP SĄJUNGAI

Nuo pat kadencijos pradžios ši Komisija nuolat rūpinosi didinti Europos vienybę
ir stiprybę. Sąjungos viduje bendromis jėgomis atlaikėme beprecedentes krizes.

Laikydamasi Europos komandos principo, ES tapo strategiškesnė, ryžtingesnė ir
vieningesnė pasaulinėje arenoje.

Per šią kadenciją gimė tikra geopolitinė Sąjunga – remianti Ukrainą, drąsiai
stojanti prieš Rusijos agresiją, propaguojanti taisyklėmis grindžiamą tvarką ir
investuojanti į partnerystes.

Pažadėjome, kad užsimosime drąsiai ir plačiai. Nusistatyto kurso laikėmės ir
pažadus ištesėjome.

Ryžtingas krizių valdymas
Bendros pastangos įveikti COVID-19 pandemiją ir sveikatos sąjungos kūrimas
Solidarumas su Ukraina
Europos žaliasis kursas
Europos skaitmeninio dešimtmečio iniciatyvos įgyvendinimas
Investavimas į Europos gerovę
Teisingesnės ir įtraukesnės Sąjungos kūrimas
Atsakingas migracijos valdymas
Demokratijos ir teisinės valstybės stiprinimas
Pasaulyje stipresnė Europa
Saugesnė Europa
Nauja ES ir JK santykių perspektyva


LEIDINIAI

 

2024 M. KOVO 6 D.
Ištesėtas pažadas Europai: U. von der Leyen vadovaujamos Komisijos istorija
lietuvių
(8.67 MB - PDF)
Parsisiųsdinti
Kitos kalbos (23)
 * български
   (8.56 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * español
   (8.49 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * čeština
   (8.53 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * dansk
   (8.48 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * Deutsch
   (30.27 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * eesti
   (8.47 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * ελληνικά
   (8.56 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * English
   (43.18 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * français
   (8.45 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * Gaeilge
   (8.5 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * hrvatski
   (8.5 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * italiano
   (8.48 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * latviešu
   (8.54 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * magyar
   (8.55 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * Malti
   (8.53 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * Nederlands
   (8.49 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * polski
   (8.55 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * português
   (8.51 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * română
   (8.53 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * slovenčina
   (8.55 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * slovenščina
   (8.51 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * suomi
   (8.46 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * svenska
   (8.46 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * 

2024 M. KOVO 6 D.
Ištesėtas pažadas Europai. U. von der Leyen vadovaujamos Komisijos istorija
ĮVYKIŲ SEKA
lietuvių
(4.54 MB - PDF)
Parsisiųsdinti
Kitos kalbos (23)
 * български
   (4.55 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * español
   (4.51 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * čeština
   (4.52 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * dansk
   (4.5 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * Deutsch
   (10.56 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * eesti
   (4.5 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * ελληνικά
   (4.55 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * English
   (10.16 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * français
   (10.16 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * Gaeilge
   (4.51 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * hrvatski
   (4.52 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * italiano
   (4.5 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * latviešu
   (4.54 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * magyar
   (4.54 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * Malti
   (4.52 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * Nederlands
   (4.5 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * polski
   (4.53 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * português
   (4.52 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * română
   (4.52 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * slovenčina
   (4.54 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * slovenščina
   (4.51 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * suomi
   (4.5 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * svenska
   (4.49 MB - PDF)
   Parsisiųsdinti
 * 


SUSIJUSIOS NUORODOS

Šeši Komisijos prioritetai 2019–2024 m.

Komisijos politinės gairės (2019–2024 m.)

 

Bendrinti šį puslapį

 * X
 * Facebook
 * LinkedIn
 * E. pašto adresas
 * Daugiau bendrinimo galimybių
    * X
    * Threads
    * Pinterest
    * Blogger
    * Pocket
    * Tumblr
    * Yammer
    * Digg
    * Reddit
    * PrintFriendly
    * Viadeo
    * Typepad
    * Netvibes
    * Gmail
    * YahooMail
    * Qzone
    * Weibo
    * Whatsapp


Šią svetainę tvarko:
Komunikacijos generalinis direktoratas
 * Strategija
 * Apie Europos Komisiją
 * Verslas, ekonomika, euras
 * Gyvenimas, darbas, kelionės ES
 * Jogi szabályozás
 * Finansavimas, viešieji pirkimai
 * Moksliniai tyrimai ir inovacijos
 * Energija, klimato kaita, aplinka
 * Švietimas
 * Humanitarinė pagalba, vystomasis bendradarbiavimas, pagrindinės teisės
 * Maistas, ūkininkavimas, žuvininkystė
 * ES regionų ir miestų plėtra
 * Darbas Europos Komisijoje
 * Statistika
 * Spaudos centras
 * Renginiai
 * Leidiniai

 * Susisiekite su Europos Komisija
 * Prieinamumas
 * Sekite Europos Komisijos naujienas socialiniuose tinkluose
 * Ištekliai partneriams

 * Kalbos mūsų interneto svetainėse
 * Slapukai
 * Privatumo politika
 * Teisinis pranešimas